- pakrėslis
- pakrė́slis sm. (1), pãkrėslis (1) KII190 1. GK1937,21 į krėslą panašus įtaisymas, į kurį kas nors remiasi: Stogo pakrė́slis K. Varpų pakrėslis R180. 2. stebulė: Nuo pãkrėslio nukrito rinkis Varn. 3. BŽ386 prietaisas, ant kurio kas padedama, pastovas. 4. KII190 stulpo apatinė dalis, cokolis. 5. vežimo pagrindas, stovas, griaučiai: Vežėčių pãkrėslis BŽ492.
Dictionary of the Lithuanian Language.